Silver Linings Playbook

Pretenduoja gauti:

Best Picture

Actor - in a Leading Role (Bradley Cooper)

Actress - in a Leading Role (Jennifer Lawrence)

Actor - in a Supporting Role (Robert De Niro)

ACTRESS - in a Supporting Role (Jacki Weaver)

Directing

Film Editing

Writing - Adapted Screenplay

IMDB - 8,2
Mano vertinimas - 9

Režisierius - David O. Russell

Žanras - drama, komedija, romantinis

Pagrindiniai aktoriai - Bradley Cooper (Pat), Jennifer Lawrence (Tiffany), Robert De Niro (Pat Sr.), Jacki Weaver (Dolores)

Siužetas trumpai:

Pagrindinis veikėjas Pat'as grįžta į tėvų namus iš psichiatrinės, kurioje buvo gydomas dėl maniakinės depresijos. Išleistas iš ligoninės jis vis dar apsėstas minties susigrąžinti savo žmoną ir štai jis sutinka Tiffany, kuri pasisiūlo jam padėti. Tiesa, pati Tiffany gana sudėtingas ir švelniai tariant, kvaištelėjęs žmogus. Ir ten taip visai vystosi veiksmas, kurio nepasakosiu, nes iš karto spoilinti pradėsiu, o čia vienas iš didžiausių blogių žiūrint filmą. 

Iš mano pusės:

Apie šį filmą sužinojau lygiai toje pačioje kultūros istorijos paskaitoje ir kai dėstytoją parodė jo treilerį, iš karto supratau, kad norėsiu jį pažiūrėti kine (turbūt labiausiai užkabino ta vieta su Hemingvėjumi). Ir taip, į kiną aš nuėjau ir taip, gavau visai ne tai, ko turbūt labiausiai tikėjausi. Eidama galvojau, kad turėtų tai būti gražus paprastas ir lengvas romantinis filmas (todėl labai nustebau, kad gavo jis šitokią gausybę nominacijų), kokius kartais mėgstu žiūrėti. Nepaisant to, kad gavau šį tą visai kitokio, man tikrai patiko. Filmas apie sutrikusius ir nestabilius žmones, apie tai, kaip jie stengiasi ant kojų stotis, kaip skirtingai tai daro, kaip bando ieškoti tos paskutinės vilties. Filmas nėra sudėtingas, bet aktorių vaidyba - įspūdinga. Bradley Cooper'į geriausiai atsimenu iš Hangover, tai visai įdomu buvo pamatyti jį rimtesniame vaidmenyje. Tiek jis, tiek Jennifer Lawrence (kuri, pasirodo, yra labai labai jauna aktorė!) puikiai perteikė personažus, jų emocijas. Tiesa, galbūt tie šokiai kaip suartėjimo priemonė pasirinkti ir kiek banalokai, gal kiek iš oro, tačiau iš kitos pusės, jie tiko pagal situaciją - psichinių problemų turintiems žmonėms tai būdas nuo tų perdėtų emocijų atitrūkti (ar bent jau filme taip sakė..) 

Jeigu pradėjus intensyviau galvoti apie filmą, norisi jį tuojau pat pažiūrėti dar kartą, tai reiškia, kad tikrai geras buvo, taip?